2026 m. I ketvirčio elektros energijos rinkos apžvalga

Nuo rekordinių šalčių iki regioninio pertekliaus

• Itin šaltas sausis ir vasaris lėmė rekordinę paklausą bei triženkles kainas
• Kovo lūžis. Baltijos šalių kainos nukrito žemiau Vokietijos ir Šiaurės šalių sistemos lygio
• Antrojo ketvirčio apžvalga. Saulės energetikos plėtra ir sezoniniai pokyčiai diktuoja sąlygas

Itin šaltas sausis ir vasaris lėmė rekordinę paklausą bei triženkles kainas

Sausis ir vasaris Suomijoje ir Baltijos šalyse buvo vieni šalčiausių per pastaruosius 20 metų. Visose keturiose šalyse pasiekti nauji vidutinės mėnesio elektros paklausos rekordai, kuriuos lėmė dideli šalčiai ir toliau vykstanti regiono elektrifikacija.

1 pav. Vidutinė mėnesio elektros paklausa Estijoje 

Tiekimo sąlygos dar labiau apsunkino padėtį. Nuo sausio 9 d. iki vasario 6 d. dėl neplanuoto gedimo neveikė Auverės elektrinė, todėl didžiausio poreikio laikotarpiu Estija neteko pagrindinio vietinės gamybos šaltinio. Suomijoje vėjo elektrinių generacija buvo mažiausia per 20 metų, o Estijoje vėjo energijos gamyba taip pat buvo gerokai prastesnė už ilgalaikį vidurkį. Latvijoje  hidroelektrinių gamyba nukrito iki labai žemo lygio, nes dėl šaltų orų vandens lygis buvo minimalus.

Lietuva buvo dalinė išimtis – čia vėjo elektrinių generacija išliko artimesnė ilgalaikiam vidurkiui, ir tai padėjo šiek tiek sušvelninti regioninių kainų pokyčius.

Dėl bendros didelės paklausos, mažos atsinaujinančių energijos šaltinių gamybos ir sumažėjusių šiluminių elektrinių pajėgumų sausio ir vasario mėnesiais vidutinės elektros biržos kainos visose trijose Baltijos šalyse viršijo 150 EUR/MWh.

2 pav. 2024–2026 m. Mėnesio vidutinės elektros energijos biržos kainos 

Kovo lūžis. Baltijos šalių kainos nukrito žemiau Vokietijos ir Šiaurės šalių sistemos lygio

Kovą įvyko reikšmingas lūžis. Suomijoje ir Baltijos šalyse temperatūra pakilo aukščiau ilgalaikio vidurkio, todėl smarkiai sumažėjo šildymo poreikis. Suomijoje vėjo sąlygos elektros generacijai gerokai pagerėjo, o Estijoje vėjo elektrinių generacija grįžo prie beveik vidutinio lygio. Tačiau Lietuvoje kovo mėnesį vėjo elektrinių generacija buvo mažesnė nei vidutinė.

3 pav. Vidutinis mėnesio vėjo greitis Suomijoje 

Saulės elektrinių generacijos indėlis tapo reikšmingesnis, todėl kelias dienas vidurdienį kainos krito beveik iki nulio. Latvijoje tirpstantis sniegas atkūrė hidroelektrinių gamybą iki kur kas aukštesnio lygio.

Suomijos padėtis buvo itin palanki. Visi branduoliniai pajėgumai veikė be trikdžių, o reguliari „Olkiluoto 3“ techninė priežiūra buvo suplanuota šių metų rugsėjo–spalio mėnesiais, o ne pavasarį. Tai leido išlaikyti mažas Suomijos kainas ir palaikė elektros srautus į Baltijos šalis.

Tuo metu augančios dujų kainos, susijusios su JAV ir Irano konfliktu, bei istoriškai žemi Šiaurės šalių hidroelektrinių rezervuarų lygiai skatino platesnių Europos elektros rinkų kainų augimą. Dėl to kovo mėnesio neatidėliotinų sandorių kainos Suomijoje ir Estijoje buvo mažesnės tiek už Šiaurės šalių sistemos, tiek už Vokietijos kainas – toks rezultatas atspindi palankias vietines regiono sąlygas.

Kadangi elektros srautai daugiausia atkeliavo iš Suomijos, riboti jungčių pralaidumai tarp Estijos ir Latvijos toliau lėmė kainų skirtumą tarp Estijos ir Latvijos bei Lietuvos zonos: Estijoje kaina siekė 61,44 EUR/MWh, Latvijoje – 75,03 EUR/MWh, o Lietuvoje – 82,15 EUR/MWh.

Antrojo ketvirčio apžvalga. Sąlygas diktuoja saulės energetikos plėtra ir sezoniniai pokyčiai

Balandį kol kas tęsiasi kovo mėnesio tendencijos – vyrauja palyginti nedidelės elektros biržos kainos. Latvijoje hidroelektrinių gamyba šiuo metu pasiekusi sezoninį piką, nors tikimasi, kad antroje balandžio pusėje gamyba pradės mažėti.

Svarbus pokytis – sparti saulės elektrinių pajėgumų plėtra visose Baltijos šalyse. Vien Latvijoje, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, įrengta daugiau kaip 500 MW saulės elektrinių. Bendra Baltijos šalių saulės elektrinių gamyba saulėtomis dienomis išlaiko vidurdienio kainas arti nulio, o kartais regionas ne importuoja, bet eksportuoja elektrą į Suomiją – tai atvirkštinė įprastam srautui kryptis.

Žvelgiant toliau į antrąjį ketvirtį, rinkos rezultatai daugiausia priklausys nuo oro sąlygų. Vėjo ir saulės elektrinių gamyba bus pagrindiniai veiksniai, ir nuo jų pokyčių gali reikšmingai svyruoti kainų lygis. Nors sezoninė tendencija palanki mažesnėms kainoms, bendra Europos dujų rinkos padėtis ir Šiaurės šalių hidroelektrinių balansas išlieka veiksniais, galinčiais riboti kainų kritimą.